Ilgai teko palaukti, kol ryžausi prikelti šį tinklapį, kad jame vėl atsirastų kažkokia “naujiena”. Per šį tylos laikotarpį įvyko begalė atsitikimų, gražių momentų, sunkių akimirkų, naujos veiklos atsiradimų, naujų pažinčių ir begalė naujų tikslų.
Trumpai apie 2016:
Grįžus po stovyklos Portugalijoje sekė daug įdomių ir sunkių varžybų, kuriose teko pajausti kartų pralaimėjimą, bet tuo pačiu pasidžiaugti ir saldžiomis pergalėmis. Po daugelio kartų bandymo, pagaliau tapau Lietuvos čempionu vidutinėje trasoje elito grupėje, o ta smagi pergalės akimirka dar lig šiol gyva mintyse. Pirmą kartą atstovavau suaugusiųjų rinktinę Europos čempionate Čekijoje bei Pasaulio čempionate Švedijoje, tad tie metai tikrai turėjo įdomių ir sunkių momentų, didelės atsakomybės jausmo bei pareikalavo daug jėgų. Rudenį su Modestu ir Viliumi laimėjome Lietuvos čempionatą estafečių trasoje bei vėl pasipuošėme čempionų medaliais. Po to savaitgalio prasidėjo visos linksmybės: pūlinga angina, ligoninė, daug vaikščiojimo pas daktarus, tyrimai, konsultacijos ir t.t. Trumpai sakant – “nulūžau” ir čia reikėjo fizinės bei psichologinės pertraukos kol atsigausiu. 2016 12 organizavau Ultra trail Kadagių slėnis bėgimą, kuris tikiuosi metams bėgant taps mini tradicija ir gražiu renginiu prieš šventas Kalėdas.
2017:
Bėdos taip greit nesibaigė, reikėjo ir operacijos, tad nuo rugsėjo iki pat šv. Velykų teko tenkintis treniruotėmis ant kilimėlio bei keletą kartų per mėnesį išbėgimu trumpam į lauką. Šiame momente pradėjau stipriau ir nuoširdžiau mokytis, stengtis, jaučiau ir jaučiu stiprų palaikymą šalia, tad laiko tikrai neleidau veltui: dalyvavimas projektuose, puikus medžiagos įsisavinimas ir naujų pažinčių praplėtimas. Ačiū, mieloji!
Realiai taip greit ir prasisuko dar vieni studijų metai, tik nuo 2011 metų tai buvo pirmoji žiema kada nesportavau, o tik mokiausi.
Nuo šv. Velykų pradėjau vėl po truputį judėti, sportuoti, lengvai bėgioti, o po tokio laiko tarpo tai buvo nelengva padaryti. Pradėjau ruoštis SELL žaidynėms, Lietuvos studentų čempionatui ir čia sekėsi gana puikiai: 3 vieta SELL vidutinėje trasoje ir Lietuvos studentų čempionate 1 vieta taip pat vidutinėje trasoje. Į šių metų Lietuvos čempionatą teko važiuoti labiau kaip į treniruotę, nes fiziškai dar vis atrodau labai silpnas lyginti su kitais, o kur dar prieš tai dieną sudalyvauta Vilnius Challenge su Marijonu, kur laimėjom mėlyną trasą! Čempionate iki 15kp bėgau beveik be klaidų, atrodė, kad tiesiog skrieju, akyse net vaizdas liejasi, tačiau pačiame trasos gale pervargau ir pasipylė klaidos. Mano išsikeltas tikslas prieš varžybas – top 10, o užimta vieta 7, vadinasi po truputį atsigaunu.
Išlaikius paskutinius egzaminus dešimtukams, jau kitą dieną pajudėjome su SK IGTISA į Eno miestelį Šiaurės Karelijoje, Suomija. Čia, kaip įprasta, birželio viduryje vyksta pačios didžiausios pasaulyje orientavimosi sporto estafetės, kurios vyksta per visą naktį. Šį kartą, kaip ir prieš du metus, atstovavau antrąją komandą pirmajame etape. Startavau kartu su 1554 kitais dalyviais, 23 valandą vietos laiku ir pajudėjome į Suomišką mišką. Sudalyvauti šiame starte yra kažkas nerealaus, neramaus, azaratiško, net sunku atpasakoti, nes tai reikia patirti! Pradžioje galvojau, kad nesugebėsiu išbėgti kartu su visais, tačiau pasirodė visai kitaip: iki trasos vidurio laikiausi pirmojo traukinio gale kiek galėjau, ramiai rinkausi punktus, bet laukė 3km prabėgimas iš vieno punkto į kitą ir čia jau pasimatė kas žiemą sportavo, o kas tik mokėsi. Atkritau ir atsilikau nuo traukinio, gerai, kad iš nugaros prisivijo Daniels ir kartu kentėdami bėgome kiek galėdami. Mūsų džiaugsmui traukinys skilo į dvi dalis ir antroji dalis padarė didelę klaidą į tą punktą, todėl mes juos sugebėjome netgi prisivyti, o tai vėl suteikė naujų jėgų ir pasitikėjimo savimi. Iš miško grįžau 76 vietoje, o dar bėgdamas norėjau, kad grįžčiau bent top 100. Tikslas pasiektas! Su komanda, po 7 etapų, užėmėme 160 vietą, o pirmoji klubo komanda užėmė 34 vietą.
Taip prabėgo dar vienos varžybos ir atėjo tikroji vasara, o kartu ir dar begalė planų ir norų!
Labai noriu viešai padėkoti Tėvams, kurie visokeriopai padeda ir mane palaiko, pataria, padrąsina ir padeda išgyventi sunkius momentus, kartu ir savo draugei Marijai – Ačiū kad palaikai, padrąsini, padedi kai to labiausiai trūksta, rūpiniesi ir kartu galime džiaugtis gražiomis akimirkomis! Ačiū ir draugės visai šeimai, kurie tiek rūpinasi ir padeda, palaiko. Ačiū visiems draugams, pažįstamiems, kurie padėjo ir rūpinosi, klausė kaip jaučiuosi ar viskas gerai, ar jau atsigaunu, kaip sveikata, ačiū!
Specialus Ačiū Donatui Lazauskui už puikias nuotraukas!
Leave a Reply