Nuo paskutinio karto, prisėsto prie šio tinklapio praėjo visas mėnesis. Per šį laikotarpį spėjo daug ko nutikti: Lietuvoje beveik visai ištirpo sniegas, prasidėjo naujas mokslų semestras ir kartu įvyko ilgai planuota stovykla Portugalijoje. Dėl stovyklos teko praleisti nemažą dalį paskaitų, tačiau gerai, kad per tą laiką neįvyko jokių labai svarbių dalykų. Į stovyklą pajudėjome vasario 3 dieną ir praleidome joje beveik dvi savaites: daug laiko – daug treniruočių. Apie visą kelionę ir varžybas – nuo pradžių!
Portugal O Meeting(POM)
Pirmąją dieną atvykus į šiltesnius kraštus nusprendėme padaryti rytinę mankštą po Porto ir pasiekti vandenyną. Rytą mus pasitiko saulė ir šiluma – seniai taip buvo šilta ir gera lauke, todėl diena prasidėjo su puikia nuotaika. Apžiūrėjus šiek tiek senamiestį ir apsitvarkius, suskubome į kitą gyvenamąją vietą, kurioje gyvenome POM metu. Iškart nudžiugome pamatę kieme stovintį apelsinmedį, o laikui bėgant, netoliese aptikom ir mandarinų bei citrinų medžius – bent vaisių nereikėjo pirkti! Kitą dieną mūsų jau lauke Warm-up race, į kurias nepasiėmiau SI kortelės ir teko žymėtis tik rankos judesiais.
Pirmoji ir antroji POM dienos vyko ganėtinai nesunkiose vietovėse, kurios reikalavo didelio greičio ir krypties laikymo. Pirmąją dieną sekėsi geriausiai, nors ir padariau nemažai klaidų, tačiau bėgosi visai neprastai. Antrąją dieną atsirado šiek tiek daugiau akmenų ir kalnų, todėl buvo įdomiau orientuotis, bet pradžią išbėgau per greitai ir padariau nedovanotinų klaidų.
Trečiąją varžybų dieną laukė WRE startas ilgoje trasoje. Išaušus rytui atsirado jaudulys ir nerimas: laukė fiziškai ir techniškai labai sunki vietovė, o jai dar buvau nepasiruošęs. Ryte Artūrs davė vieną želiuką į trasą, kad būtų bent kokios papildomos energijos, tačiau to buvo per mažai. Pradžią pradėjau lėčiau, pirmus du punktus pasiėmiau be klaidų, tačiau nuo 3 iki 6 buvo įdomių mano paties sprendimų: prarasta daug laiko ir išeikvota papildomų jėgų, kas atsiliepė antroje trasos dalyje. Į 10kp praradau daugiau nei 3min, nes pasirinkau pakirsti per žalią mišką einančiu takeliu, vietoj to, kad apibėgčiau šiek tiek didesnį ratą, bet gavosi taip, kad įsivėliau į rožynus, takelio neradau ir prasikeikiau kaip turi būt… Sekantys du punktai – vėl nieko gero. Žioplos klaidos ir galiausiai pradėjo jaustis nuovargis. Po parodomojo punkto, likusią trasos dalį praktiškai praėjau pėstute, nes baigėsi kalorijos, darėsi silpna, o želiukų jau nebeturėjau. Užimta 36 vieta iš 80 ir nuo pirmos vietos atsikilta pusvalandžiu – tikrai ne koks pasirodymas.
Paskutiniąją dieną laukė uždelstojo starto bėgimas, todėl startavau praėjus 45min nuo lyderio ir teko vytis priekyje startavusius. Buvo vėl ilga trasa, tačiau šįkart vyko viskas kiek lengviau – pagaliau turėjau kompanijos su kuo bėgti, todėl viskas buvo tik linksmiau! Trasos pabaigoje sugebėjau paslysti ant šlapių akmenų ir susitrenkti kelį. Nuo pat mažų dienų turėjau problemų su jais, todėl traumos su jais man atrodo vienos skaudžiausių. Galvojau gal nusiimti nuo trasos ir ramiai pareiti į varžybų centrą, tačiau pamačiau, kad punktų liko tik prie finišo, todėl užbaigiau trasą užimdamas 26-ąją vietą po keturių dienų startų.
Norte Alentejano O Meeting(NAOM)
Pasibaigus pirmosios varžyboms kėlėmės į kitą gyvenamąją vietą, netoli senovinio Marvao miestelio. Gyvenom kažkur laukuose, be telefono ryšio, be interneto, mažame ir šaltame name, kuris priminė muziejų, todėl tai buvo rimtas atotrūkis nuo 21 amžiaus. Atsikėlus kitą rytą pasijautė pirmieji nemalonumai: paeiti buvo sunku dėl sutrenkto kelio, todėl nutariau neribotam laikui nutraukti treniruotes ir leisti kelėnui pailsėti. Buvo sunku matyti, kaip kiti išbėga į mišką ir grįžę džiaugiasi smagia vietove, kurioje bėgti tikra atgaiva po dviejų sunkių ilgų trasų. Laimei buvau pasiėmęs knygą, todėl tą dieną turėjau tikrai gerą užimtumą. Antrąją dieną naujoje vietoje pradėjau su palengvėjimu – ėjo lengviau lankstyti koją, nors dar ir jautėsi skausmas. Nutariau, kad surizikuosiu prabėgti bent pirmoje treniruotėje po lengvą vietovę, su galimybe bet kada nutraukti treniruotę, pajautus didesnį skausmą. Viskas sekėsi gana gerai, nors ir jautėsi minimalus skausmas, bet kojai įšilus buvo galima bėgti ramiu tempu, tačiau antrąją treniruotę nusprendžiau praleisti ir geriau tiesiog pasivaikščioti po miestelio Nisa senąmiestį. Likus vienai dienai iki NAOM starto važiavome į modelio treniruotę, kurioje jau išėjo bėgti didesniu tempu ir jautėsi palengvėjimas, tik prasidėjo kitas nelabai malonus dalykas – pradėjo lyti ir pūsti stiprus vėjas, kuris nesiliovė iki pat mūsų išvykimo.
Pirmąją NAOM dieną laukė startas vidutinėje WRE trasoje. Vietovė buvo labai gero matomumo, tačiau bėgti buvo tikrai sudėtinga ir labai pavojinga: slidūs akmenys ir uolos, kur vienas neatsargus žingsnis ir nebegrįši iš miško. Buvo daug akmenų ir didelis pakilimas, todėl fiziškai ši trasa “išsunkė”. Poilsio dienos leido kūnui pailsėti ir varžybų dieną jaustis geros fizinės formos, tačiau atotrūkis nuo žemėlapio davė savo: padarytos šešios minutės klaidų kėlė liūdesį veide. Vakare dalyvavom naktiniame sprinte po Castelo de Vide miestelį ir pilies griuvėsius. Čia visi bėgome labiau dėl atrakcijos, o ne dėl rezultato, todėl buvo smagu pasiorientuotis siauromis Portugalijos gatvelėmis lyjant lietui ir šviečiant prožektoriaus šviesai.
Antrąją dieną laukė taip pat vidutinė trasa, kiek trumpesnė, beveik tame pačiame žemėlapyje kaip ir pirmąją dieną, todėl daug vietų buvo žinoma ir viskas buvo lengviau. Padariau kiek mažiau klaidų nei pirmąją dieną, iš jų buvo tik 1 didelė bei kelios “šiukšlės”. Susumavus abiejų dienų rezultatus, užėmiau 25-ąją vietą MSE grupėje. Įdomus ir nepamirštamas debiutas vyrų elito grupėje!
Pasibaigus varžyboms laukė paskutinis stovyklos etapas – kelionė namo. Prisipažinsiu: tikrai laukiau kada vėl galėsiu grįžti į šiltą kambarį, išsimiegoti ilgesnėje lovoje bei turėti daugiau vietos gyvenimui.. Paskutiniąją naktį praleidome taip pat Porto mieste, tačiau užklupusi savaitgalio audra neleido pasigrožėti naktiniu miestu bei liko tik eiti miegoti ir anksti pradėti savo kelionę namo.
Grįžus į Lietuvą teko skubėti į Kaune vykstantį Vasario 16-osios renginį, į kurį buvau pakviestas: labai puikiai ir gražiai paminėta Lietuvos Atkūrimo diena jos išvakarėse. Prisimintas Lietuvos himnas, kalbos ir šokiai, jauki atmosfera ir supratimas, kad visur gerai, bet namie geriausia! Ačiū už tokį nuostabų renginį ir praleistą laiką, mane pakvietusiam žmogiukui!
Už šią stovyklą esu neapsakomai dėkingas savo klubui IGTISA ir SM Gaja, kurių finansinė parama leido išvykti į šią stovyklą! AČIŪ!
Ačiū ir už jūsų palaikymą! Laikas pradėti vėl studijuoti, grįžti į režimą ir dirbti toliau! O pailsėjimui sudalyvauti Xtrasa – tikiuosi bus lengviau nei POM WRE ilga trasa..
Leave a Reply