Pastarąsios dvi savaitės buvo paskirtos tempinėms treniruotėms, o jas vainikavo Gajos sprintų taurės ketvirtas etapas, kuris šį kartą vyko Kauno senamiestyje – santakoje. Po dviejų savaičių greitų treniruočių jaučiausi pavargęs bei be jėgų, tačiau nutariau iki santakos nubėgti ir parbėgti pats – visgi treniruotė. Prieš išbėgdamas džiaugiausi spintoje radęs Compressport UR2 blauzdines, kurios leido numalšinti skausmą blauzdose bei bėgti kiek įmanoma greičiau. Visą savaitę diskutavom – su kuo bus geriau bėgti šiandien sprinte – su šipais ar paprastais kedais, tačiau pasirinkau antrąjį variantą ir jau starte suvokiau, kad tai buvo didelė klaidą – beveik visur vien tik ledas. Į pirmąjį punktą padariau poros sekundžių klaidą, nes besileisdamas nuo kalniuko pastebėjau punktą ir pasileidau bėgti link jo, tačiau staiga pasižiūrėjau į kompasą ir supratau, kad man reikia labiau į kairę, kur mano tikrasis punktas, o ne dublis. Toliau 2-3-4-5-6-7-8-9-10-11 be didesnių problemų, nes reikėjo tik bėgti, o ne orientuotis, tačiau kai aplink vien tik ledas – lengva pasakyti, bet sunku padaryti. Į 12kp buvo galimi du bėgimo variantai – pro kairę arba pro dešinę, pro startą, tačiau kairę pasirodė artimesnis, o ir ant takelio ledo nebuvo, todėl galėjau bėgti didesniu greičiu. Į 14kp padariau klaidą, nes pradžioje pasinešiau bėgti tiesiai, tačiau įsižiūrėjus pamačiau, kad bromas užtvertas, todėl pasirinkau bėgimą pro dešinę, nors šiuo atveju reikėjo užbaigti per kairę. 15kp – reikėjo grįžti atgal taip kaip atbėgau, tačiau kažkodėl pasinešiau į priekį ir vietoj to, kad bėgčiau pro kairę pradėjau stačiai vinguriuoti pro dešinę – atrodo maža klaida, bet greitis ir dingsta. Toliau 16-17-18-19-20 punktai be didesnių pasirinkimo variantų – tiesiai arba pro kairę. 21kp vėl nusprendžiau bėgti pro kairę, nes žinojau, kad ten kelias neapledėjęs ir bus lengviau. Ties 22kp buvo baisu leistis žemyn akmenuotu šlaitu, teko net sustot, nes nežinojau ar slidu, o gal ieškotis kito varianto, tačiau šiaip ne taip pavyko saugiai nusileisti žemyn. Daug kas suklydo ties 23kp, nes tikėjosi jo apačioje, tačiau pasižiūrėjus į legendą pamačiau, kad vis dėl to reikia kilti aukštyn. 24kp nenorėjau rizikuoti leidžiantis šlaitu žemyn, todėl pasirinkau apibėgimo variantą – tokiu oru geriau finišuoti saugiai. 25kp – per požeminę perėją, nes variantas pro kairę pasirodė tikrai per ilgas. Į 27kp, nors ir apledėję, tačiau vistiek geresnis variantas buvo pro kairę, o ypač kai trasa nėra trumpa. Ir galiausiai finišas – ko gero nemėgstamiausia sprinto varžybų dalis, nes organizatoriai nesugeba eilinį kartą atsižvelgti į naujoves bei padaro finišą trumpesnį nei 5 sekundės, tačiau 11 kartos SI kortelė neleidžia atsižymėti kito kp per ateinančias 5 sekundes. Tikėjausi kiek įdomesnės trasos, žinant, kad rytuose senamiestis tęsiasi dar nemažai, todėl gavosi toks greitas pasibėgiojimas su smulkiais orientavimosi intarpais.
Leave a Reply