Po paskutinio apsilankymo pajūryje praėjo ne tiek jau ir daug laiko – 2 savaitės. Šį kartą į pajūrį važiavau su kitomis mintimis ir tikslais: kovo 27-29 dienomis vyko Lietuvos rinktinės kandidatų stovyklą, kartu sujungta su “Sezono atidarymo taurės” varžybomis, po jos laukė kita stovykla, kurią buvome numatę Kuršių Nerijoje, bet apie viską iš pradžių..
Likus dienai iki stovyklos, t.y. ketvirtadienį, važiavau su trenere Misiūniene inspektuoti trasos Grabuciškėse: oras geras, šilta, tačiau ne viskas buvo “kaip per sviestą”. Ieškant vieno punkto vietos, einant pėstute, su šipais, su suteipuota koja, kažkaip vistiek sugebėjau ją įmantriai pasukti – treniruotė baigta. Nutariau per daug nenusimint, nes stovykla prasideda tik kitą dieną – gal pasitaisys situacija. Vakare teko sudalyvauti “Barakiada 2015” apdovanojimuose, kur orientavimosi sporto rungtyje, su bendrabučio kolegomis užėmėme 1 vietą.
Kitos dienos pavakarę pajudėjome į Klaipėdą, kur turėjo vykti naktinės trasos treniruotė. Nors ilgai mąsčiau ar verta bėgti, gal geriau patausoti koją, tačiau pasirįžau išbėgti į mišką. Pradžioj sekėsi neblogai, tačiau po kiek laiko pajutau, kad teipas nebelaiko ir koja šiek tiek klyptelėjo į šoną, todėl nutariau nesikankinti ir pailsėti prieš kitą dieną laukiančias varžybas. Šeštadienį laukė startas Melnragės miške, vidutinė trasa elito grupėje. Prieš startą bijojau greit bėgti, kad dar labiau nesusižeisti, o išgirdus finišavusio Modesto Bacio laiką nusistačiau sau tikslą – aplenkti jį. Trasoj sekėsi gana lengvai, orientuotis didžiojoje dalyje sekėsi sklandžiai, viską suprantant, bet poroj vietų padariau grubesnių klaidų, dėl krypties nelaikymo. Finišavus pasižiūrėjau į laikrodį ir pats nustebau – sau išsikeltą tikslą pranokau 6 minutėmis, o tai leido laimėti dienos trasoje. Antroji varžybų diena vyko Nemirsetoje – panaši vietovė į pirmosios dienos, tik trasa kiek ilgesnė. Jau bėgant į 3 punktą pradėjau orientuotis tarsi bėgčiau į 12, bėgant į 12, vėl sėdau, nes neišlaikiau krypties, todėl bendro trasoje su smulkesnėmis ir didelėmis klaidomis sugaišau papildomas 4-5min. Su tokiu rezultatu vis viliausi, kad išlikčiau bent jau prizininkų trejete, todėl bendroje dviejų dienų sumoje džiaugiausi iškovota 2 vieta, nuo komandos draugo Andrio atsilikus tik 32 sekundėmis.
Sėkmingai pabaigus varžybas, dar labiau nesusitraumavus, pajudėjom į Juodkrantę, kur kitas 4 dienas turėjome daryti stovyklą. Į šią mini stovyklą atvažiavome keturiese: Teklė, Marijonas, Justas ir aš. Sekmadienio vakare apsitarėme ateinančių dienų planus, padarėme lengvą bėgimo treniruotę ir ėjome ilsėtis.
Pirmą stovyklos dieną pradėjome Juodkrantės miške. Padarę rytinę mankštą susiplanavome, kad pirmiausiai bėgsime vidutinę trasą, o vakare – liniją. Nors po varžybų jautėsi menkas nuovargis, tačiau viskas sekėsi sklandžiai, visi buvome geros nuotaikos, dar energingi ir pasiruošę įveikti visus kalnus!
Antrą dieną rytinei treniruotei persikėlėme į pietinę žėmėlapio dalį. Čia laukė techniška trasą, su daug kontrolinių punktų bei geru sukilimu, kas trasos gale tikrai pasijautė – dingo koncentracija, dėl ko teko šiek tiek prilėtinti, kad sugėbėti finišuoti. Antrąją treniruotę jau darėme kaip kas sau: Justas išvažiavo atgal į Kauną, o likę kas dirbo su žemėlapiu ar šiaip bėgiojo. Pasirinkau bėgti panašią treniruotę kaip ir ryte, nes norėjosi kuo daugiau praleisti laiko su žemėlapiu rankose, tačiau visos savo susiplanuotos trasos net neįveikiau. Po apšilimo ir poros kilometrų trasoje pradėjo vietomis skaudėti koją, dėl to teko sumažinti bėgimo tempą ir nukirsti dalį trasos.
Priešpaskutiniąją dieną, po ryto mankštos, patraukėme į Nidą. Diena buvo labai lietinga ir vėjuota, šalta – geras balandžio pirmosios pokštas. Trasos pradžioj galvojau, kad pamesiu kairės rankos pirštus – nuo vėjo, šalčio ir lietaus juos stipriai skaudėjo, todėl teko žemėlapį kartais pasinešti kitoje rankoje, kad kairė lankstant sušiltų, bet po poros kilometrų viskas pasikeitė – kūnas gerai įkaito ir buvo galima ramiai tęsti pradėtą darbą. Vakarinėje treniruotėje nusprendžiau į mišką nebelįsti, pailsinti koją, todėl ramiai pasibėgiojau virš 50min pajūriu ir Juodkrantės miško takeliais.
Paskutiniąją dieną kėlėmės tikrai anksti 6:56h, kad greičiau pasidaryti rytinę mankštą, susidėti daiktus ir pajudėti jau link paskutinės stovyklos treniruotės. Iš vakaro suplanavau trasą Smiltynėje: mažiau kalnų – daugiau greičio! Nors preliminariais žiūrėjimais tikėjausi, kad trasa bus apie 6km, tačiau finišavus pasirodė, kad gavosi puiki vidutinė trasa – 7,9km, kuri visiems patiko!
Nors stovykla truko neilgai, tačiau buvo labai naudinga: pasitreniravome tikrai puikiuose žemėlapiuose, fiziškai sunkiuose miškuose ir praleidome puikų laiką puikiausioje kompanijoje! Kartu pavyko ir dar labiau nesusitraumuoti, nes čiurna šiaip ne taip atlaikė varžybas ir stovyklą bei užsitarnavo gerą reabilitacijos laikotarpį. Dėkoju sporto mokyklai Gaja, už finansinę paramą stovyklos organizavimo išlaidoms padengti, Seneliui, už galimybę apsistoti Juodkrantėj, klubui Igtisa už starto mokestį varžybose ir aišku Teklei, Marijojui bei Justui už puikią kompaniją stovyklos metu!
Leave a Reply