Paskutinį pavasario savaitgalį buvo suplanuotos vienos svarbesnių sezono varžybų – Baltijos šalių čempionatas. Šiek tiek atsikvėpęs po Lietuvos čempionato, vykusio praėjusį savaitgalį, susikoncentravau ties artėjančiu startu. Paskutinė pavasario savaitė buvo įdomi ir tuo, kad tai buvo paskutinė paskaitų savaitė, todėl teko nemažai padirbėti prie mokslų, norint pabaigti pirmą kursą be skolų. Trečiadienį laukė fizikos egzaminas – vienintelis laikytas išankstinis, vien dėl galimybės išvykti į Jukolą, todėl pasibaigus darbo savaitei jautėsi padarytas didelis darbas ir kartu palengvėjimas. Pagaliau atėjo lauktas savaitgalis ir čempionatas!
Penktadienį pajudėjom iš Lietuvos į Tukums miestą Latvijoje – pažįstama vietovė nuo praeitais metais vykusių KAPA daugiadienių varžybų. Vakare prabėgome modelį, susipažinome atidžiau su mišku ir masteliu bei galiausiai patraukėme ilsėtis bei ruoštis rytdienos ilgai trasai. Šį kartą startavau savo, jaunimo, grupėje, todėl buvo šiek tiek keista, kad lauks tik 10,1km trasa, bet kaip pasirodė vėliau – jos tikrai pakako. Startavau grupės pabaigoje, priešpaskutinis, todėl jaučiausi ramiai, gal šiek tiek tingiai, tačiau tas tingulys prasisklaidė vos tik atsistojus į starto vietą. Išbėgau su Donatu Stulgiu, susitikrinome kuriuos turime tuos pačius punktus ir patraukėme savais keliais. Į pirmą punktą sugebėjau padaryti apmaudžią klaidą, nes šiek tiek toliau nubėgau ir teko grįžti atgal bei užlipti į kalniuką, antrą punktą jau pasiėmiau ramiau, nenorėjau padaryti klaidos – reikėjo įsivažiuoti. Bėgant į trečiąjį punktą supratau, kad įsivažiavau per daug – šokdamas per nuvirtusį medį sugebėjau lengvai pasukti koją – ne kokia pradžia. Užplūdo mintys, kad gal vertėtų nusiimti, nekankinti kojos, juk ne pasaulio čempionatas, tačiau jau po kilometro nebejaučiau jokio skausmo ir toliau dirbau savo darbą. Po teisybei – visa likusi trasos dalis praėjo sklandžiai, tik truputį teko sustoti 9 punkto teritorijoj, nes nesupratau ką žemėlapio sudarinėtojas norėjo pavaizduoti. Grįžus į finišą ir nusiskaičius kortelę atsirado maloni šypsena – į 2/3 punktų parodžiau pirmą laiką bei tilpau į 60min, o tai reiškė pirmąją vietą! Beveik švari trasa, geras oras, o dar geresnė nuotaika!
Rezultatai ilgoje trasoje M20E
Galėtų viskas taip gražiai pasibaigt, kaip gražiai prasidėjo… Antrąją dieną laukė estafetės, kur stojome tokios pačios sudėties kaip ir praėjusiais metais: pirmu etapu Paulius Vidžiūnas, antru – Gytis Nakvosas ir paskutiniu – aš. Pradžioje pradėję visai neprastai daug nuo lyderių neatsilikome, po antrojo etapo buvome antri atsilikdami 2:20min. Trasoje visą laiką stengiausi išlaikyti dėmesį ir sekti kur bėgu, kad ištempti mūsų komandą į lyderius, tačiau trasos pradžioje nepadarius klaidų atėjo parodomojo punkto eilė… Nusileidęs nuo kalno ir perbėgęs per lauką dar atrodo žinojau kur esu, tačiau pradėjus kilti į kalną visiškai pasimečiau – tai ką mačiau žemėlapyje ir realybėje visiškai nesutapo, puoliau ieškoti panašių vietų, tačiau niekaip nieko nesugebėjau atrasti, net išsimušus į keliuką tikėjausi, kad esu netoli parodomojo ir puoliau bėgti juo į priekį, tačiau tai buvo bergždžias reikalas – buvau toli nuo vietos kur tikėjausi esąs, o tai kainavo labai skaudžiai – paleidau rusų komandą į priekį, kurią jau buvau beveik prisivijęs ir liko tik sugebėjimas išsaugoti antrąją vietą.. Vienas punktas, tokioj paprastoj trasoj sugebėjo panaikinti tą džiugių vakarykštį laimėjimą. Dėkui, kad komandos draugai palaikė ir kartu draugiškai pasiekėme finišą.
Dėkui komandos vadovams už palaikymą, Kauno sporto mokyklai GAJA už paramą, Donatui Lazauskui už nuotraukas ir Compressport už tai, kad abi dienas leido parodyti gerą fizinę formą!
Leave a Reply