Birželio mėnesis pratęsė svarbių varžybų maratoną, prasidėjusį Lietuvos čempionatu. Mėnesio pradžioje laukė multisporto renginys Vilniaus Challenge, kuriame jau treti metai kaip norėjau sudalyvauti ir pagaliau pavyko! Su komandos draugu Justu ilgai galvojome kokią trasą vertėtų bėgti, tačiau kaip pirmam kartui apsistojome ties mėlyna, nes nenorėjome per daug pavargti prieš kitą savaitgalį vyksiančią Jukolą. Atstovavome Expedition/GoPro komandą, kuriems esame labai dėkingi už sponsoriavimą! Startavę tikėjomės, kad trasa bus apie 20-30km, kaip ir buvo parašyta nuostatuose, todėl ir vandens pasiėmėm atitinkamai, tačiau realybėj bendro susukome 43,4km ir užtrukome 4:15h, todėl ir 1l vandens nelabai pakako kurį buvau pasiėmęs, bet gelbėjo tai, kad galėjome 2 kartus užsukti į dviračių gardą ir pasistiprinti. Laimingai pasiekę finišą, nesusitraumavę, lengvai įveikėme konkurentus ir užėmėme pirmąją vietą – gera pradžia kaip pirmą kartą dalyvaujant!
Po Vilniaus Challenge pasiėmiau savaitę poilsio, kad atsigauti iki kito savaitgalio, nes jautėsi šioks toks nuovargis. Nutariau Kaune nesėdėt ir geriau važiuot į Vilnių – paturistaut. Šis planas puikiai suveikė, nes priėmė Paulius pagyvent pas save, supažino su VGTU bendrabučiais, galėjau ir gyvenimo sąlygas palygint, o kitą dieną – pasiblaškyt po senamiestį ir praeiti tais pačiais takais, kur prieš porą dienų bėgom ir važiavom varžybose. Trečiadienį iš ankstaus ryto pajudėjom į Suomiją – laukė ganėtinai ilga kelionė, o po jos – naktinė treniruotė, kurią daryti nebuvo labai jau lengva. Kitą dieną miegojom iki pat pietų, nes niekaip nesugebėjom atsikelt, tačiau reikėjo, nes laukė kita treniruotė dieną. Vietovės pasirodė vidutinio sunkumo – jos buvo greit bėgamos, tačiau vietomis labai techniškos, todėl buvo aišku viena – reikės skubėt lėtai. Iki pat varžybų dienos vis nenorėjau bėgti pirmo etapo, nes man asmeniškai jis nelabai patinka, tačiau atėjus ilgai lauktam vakarui pradingo visos baimės ir ramiai stojau į savo starto vietą. Šįmet startavo 1787 komandos, o tai reiškė – 1787 akinančių prožektorių kurie tuoj išskubės į mišką. Likus 5min ir atstojus į starto vietą galėjau matyti vienuose veiduose azartą, kituose baimę, nerimą, džiaugsmą. Po truputį visi rimo artėjant 23:00h. Komentatoriams pasakius, kad iki starto pradžios liko 15 sekundžių staiga visi dalyviai, žiūrovai, organizatoriai nurimo, atrodė, kad oras prisikaupė elektros, galėjai girdėti savo širdies dūžius – buvo tikra tyla prieš audrą. Iš tanketės paleista šovinių salvė staiga davė startą ir adrenalinas užplūdo kūną – kojos kilnojosi kaip bėgant 100 metrų, o ne 14km. Šiaip ne taip mėgindamas patekti į priekį, tai sugebėjau padaryti tik po kilometro ir priartėti prie Vytauto, bėgančio 1-oje komandoje. Čia susitikrinom apie 8 punktus ir pamatėme, kad pradžia sutampa – reikėjo tik dirbti ir sėdėt traukinyje. Pradžioje padarėm smulkių klaidų, tačiau džiugu, kad traukinio nepametėm. Atėjus 11 punktui keliai išsikyrė, nes buvo skaidymas, tačiau gerai, kad laiku pasukau į tankesnį mišką ir neužšokau ant dublio. Iki 16 punkto laikiausi su visais, tačiau 16 punkte laukė staigmena. Staiga didelis traukinys išsiskaidė į 3 dalis, mano dalyje priekyje bėgę 10 žmonių užkilus ant kalno staiga sustojo, apsidairė ir pradėjo bėgti man priešinga kryptim – net pasimečiau. Teko prilėtinti, kad atidžiau paskaityti žemėlapį, tačiau supratau, kad man dar reikia bėgt tolyn. Į 17kp padariau vieną didesnių nakties klaidų – nubėgau paskui traukinį į dublį, tačiau gerai, kad greit supratau kur nuklydau, tačiau čia iškilo kita problema – fiziškai jau buvo sunku bėgti, todėl išbėgus ant keliukų nemažai žmonių pamečiau ir galą reikėjo sudirbti pačiam. Finišavau 53-oje pozicijoje, startavęs iš 130-osios. Jaučiausi, kad pagaliau prabėgau bent vienas iš estafečių pakankamai gerai – reabilitavausi po tiek nesėkmingų startų Jukoloj ir Tiomiloj!
Gaila, tačiau šiais metais vietovė nebuvo pati lengviausia ir abiem komandoms nepasisekė įgyvendinti keltų tikslų, tačiau padarius tinkamas išvadas kitais metais galima tikėtis tikrai gerų rezultatų!
Dėkoju komandos vadovui ir klubui Igtisa už galimybę sustartuoti šiose varžybose, komandai – už komandinę dvasią, tėvams ir draugams – už palaikymą, Donatui Lazauskui – už nuotraukas, parduotuvei Expedition – už galimybę sustartuoti Vilniaus Challenge ir Compressport – už galimybę parodyti geriausius rezultatus!
Ir galiausiai – Jukola!
Leave a Reply