Nuo 2011 metų, kada pirmą kartą patekau į Lietuvos rinktinę, norėjau kuo daugiau startuoti už Lietuvą tarptautinėse varžybose. Man, asmeniškai, tai yra garbės reikalas, kad manimi kiti pasitiki ir leidžia reprezentuoti mūsų mažą šalį. Bėgant metam atradau, kad sezono pabaigoje vyksta Europos jaunimo taurė, tačiau ten mes niekad nevažiuodavom, todėl man kildavo klausimas – kodėl..? Pagaliau atėjo 2015 metai, kada buvo nuspręsta pirmą kartą istorijoj išvežti Lietuvos jaunimo rinktinę į šias varžybas!
Šiais metais Europos jaunimo taurė vyko Vokietijoje, Bad Harzburge, kartu su Vokietijos čempionatais. Iš Lietuvos išvykome dviem ekipažais, viso 10 žmonių, ir laukė įdomi kelionė į Vokietijos vidurį. Pajudėję trečiadienio pavakarę iš Kauno planavome apie 00:00 susirasti nakvynės vietą Lenkijoje, permiegoti, o ryte tęsti savo kelionę iki tikslo, tačiau nebuvo viskas taip paprasta, nes niekaip nesisekė rasti nakvynės dešimčiai žmonių, todėl į lovas atsigulėme tik 04:30 vietos laiku, pamiegojome keturias valandas ir vėl į mašiną. Atvažiavus į vietą ir apsigyvenus, išvažiavome į modelio žemėlapį, kur nusprendžiau tik lengvai prasibėgti asfaltu į mišką žvelgiant tik iš šono – po tokios kelionės tikrai nesinorėjo eit į mišką ir dar orientuotis..
Sprintas
Penktadienį po pietų jau laukė sprinto trasa Bad Harzburgo mieste – labai gražus, kurortinis, tarp kalnų įsikūręs miestas su įdomiu senamiesčiu. Nors šiam sprintui specialiai nesiruošiau ir labiau galvojau apie ilgos trasos startą, tačiau norėjosi bent kartą šiais metais gerai subėgti sprinto trasą. Startavau visiškai ramiai, užtikrintai, gal net kiek per daug atsipalaidavęs, bet sugebėjau suderinti bėgimą ir orientavimąsi kartu. Į 5 punktą pasirinkau bėgti mišku ir kirsti upelį, nes supratau, kad šis pasirinkimas gali daug ką nulemti. Visos trasos metu padariau gal 20 sekundžių klaidų dėl stoviniavimo ir nesugebėjimo atsižymėti iš karto. Finišavus išgirdau komentatorių sakant, kad užėmiau trečiąją vietą, tačiau žinojau, kad dar daug stiprių sportininkų bėga po manęs, todėl norėjau patekti bent į top10. Po 20-30 minučių laukimo paaiškėjo tikrieji rezultatai – užėmiau ketvirtąją vietą sprinto trasoje! Nors nuo trečios vietos skyrė tik dvi sekundės, tačiau vistiek jaučiausi laimingas, nes čia juk Europos taurė, o konkurencija – kaip Pasaulio jaunimo čempionate!
Ilga
Po sprinto jaučiausi šiek tiek pavargęs: dėl pačio bėgimo ir kartu organizmas nebuvo pailsėjęs po kelionės, todėl nuėjau miegoti jau devintą valandą. Ryte laukė įprastinės procedūros: pusryčiai, daiktų pakavimasis ir važiavimas į varžybų centrą. Laukė 11,9km trasa su 580 metrų sukilimu – tikrai rimta trasa. Dar būnant Lenkijoje prisiminiau, kad neturiu nusipirkęs energetinių želiukų todėl vyliausi, kad jų bus pirkti varžybų centre – pasirodo ne, todėl nusiteikiau bėgti visą trasą tik stojant atsigerti gėrimo punktuose. Trasos pradžioje jaučiausi susikoncentravęs, tačiau jau į ketvirtą punktą laukė labai ilgas prabėgimas, kuriame pasirinkau įdomų variantą, bet manau kartu jis mane ir per daug nuvargino, o lyderiui pralaimėjau 36 sekundes praėjime. Po septinto punkto tikėjausi atsigerti – pasirodo Vokietijoje egzistuoja tik gazuotas vanduo ir jį duoda gerti net trasos metu. Po pirmo gurkšnio vos nepaspringau, nes gazuotas vanduo nėra pats geriausias dalykas didelio krūvio metu ir organizmas to netoleruoja, todėl teko priimti skaudų sprendimą – trasą pabaigti “ant sauso”. Toliau sekė klaidų rutina: į 9, 10, 13, 14 punktus, o bėgant į 15 – pajaučiau, kad pradėjo traukti vidinius šlaunies raumenis – liko tik sukąst dantis ir pabaigti trasą. Nuo nugalėtojo atsilikau virš 10 minučių ir užėmiau 24-ąją vietą – prastas rezultatas, bet dėl jo esu kaltas tik aš pats.
Estafetės
Estafečių komandoje buvome: Rokas Vaitkus pirmu etapu, aš antru ir Martynas Germanavičius – paskutiniuoju. Mano manymu startuoti tokia sudėtimi ir tokiais etapais buvo logiškiausia, nes tik taip galėjome pasiekti gerą rezultatą. Rokas grįžo 17-oje vietoje, nuo pirmosios komandos komandos atsilikęs tik 1:35min, todėl atliko tikrai gerą darbą! Toliau sekė mano etapas. Nežiūrėjau su kuo išbėgu kartu, tiesiog norėjosi reabilituotis po vakarykštės dienos. Pradžioje šaltas oras ir vėjas trukdė atrasti gerą orientavimąsi ir bėgimą, todėl jaučiausi šiek tiek išplaukęs ir punktus rinkausi atsargiai. Į šeštą punktą reikėjo priimti sprendimą – bėgti tiesiai per kalną ar aplink, bet jau buvau pasivijęs kelis kitos šalies sportininkus ir nusprendžiau varyti kartu su jais – aplink, nes vistiek lengviau bėgti bandoje negu vienam. Pasirodo neprašovėm – pavijom kitą grupę bėgančių kartu. Toliau visi dirbome kartu iki 12 punkto. Čia laukė apie 50-60 metrų status sukilimas, kurio viršuje laukė punktas. Nusprendžiau išnaudoti stipriąją savo pusę – bėgimą į kalnus ir kentėjimą, todėl iš mūsų didelės grupės vienintelis subėgau į visą kalną ir palikau kitus už savęs. Liko jau tik trasos galas, kuriame reikėjo tik bėgti, o šitai pavyko padaryti ir grįžau aštuntoje vietoje, paleisdamas Martyną į trasą kartu su rimtais konkurentais. Visko pasekoje užėmėme 19-ąją vietą. Dėkui komandai už darbą ir atiduotas jėgas!
Štai čia ir pasibaigė Lietuvių pasirodymas Europos jaunimo taurėje 2015 metais. Tikiuosi, kad ateinanti karta pratęs dalyvavimą šiose varžybose bei jaunimo lauks dar vienas svarbus startas sezono metu. Dėkoju rinktinės treneriams už darbą ir palaikymą! O man liko jau tik trys startai iki poilsio mėnesio šiais metais… Laikas sukaupti paskutines jėgas, stiprybę, nusiteikimą ir kirsti 2015 metų finišo tiesiąją!
Leave a Reply