Vasara praėjo taip pat greitai kaip ir atėjo, bet reikia džiaugtis, kad darbų spėta padaryti taip pat nemažai!
Iškart po Jukola varžybų pradėjau ieškotis darbo Lietuvoje vasarai pagal specialybę ir džiaugiuosi, kad bent trumpam laikotarpiui pavyko įsidarbinti puikiam kolektyve ir įgauti puikios patirties. Kas liečia sportą – viskas puikiai išsisprendė. Dar darbo pokalbio metu paklausiau ar yra dušas, ar yra galimybė saugiai pasistatyti dviratį, tačiau atsakymai buvo “Ne” ir “Taip”. Iškart apgalvojau planą kaip geriausiai susidėlioti dienos planą, kad pavyktų kokybiškai padirbėti ir kartu kokybiškai pajudėti, todėl priėjau minties: ryte į darbą keliauti viešuoju transportu, o atgal – bėgte ir tai pasirodė kaip geriausias galimas variantas, nes grįžti užtrukdavo tik 10min. ilgiau negu važiuojant viešuoju!
Taip bėgo diena iš dienos, savaitės, galiausiai ir tie nepilni du mėnesiai, kada teko atsisveikinti su darbu ir žengti į kažką naujo, bet prieš tai – Lietuvos čempionatas estafečių trasoje kartu su Andrej ir Viliumi!
Varžybos vyko pirmąjį rugsėjo savaitgalį, lygiai prieš savaitę nuo dabar, Saušilio miške netoli Telšių. Ši vietovė ribojasi su Dievo krėslo mišku, su kuriuo dar vis turiu “nesuvestų sąskaitų” iš praeitų varžybų, todėl norėjosi pasirodyti kaip įmanoma geriau. Diena pasitaikė apniukusi, visą dieną lijo, šiluma taip pat nedžiugino, tačiau varžybos vis tiek yra šventė!(Na bent jau vienokia ar kitokia) Trečius metus iš eilės startavau antru etapu, o pirmuoju etapu bėgęs Andrej iš trasos grįžo trečioje vietoje. Į mišką pasileidau(tiesiogine to žodžio prasme taip ir buvo, nes orientavimosi tą dieną pas mane reikėjo su žiburiu paieškoti) pilnu pajėgumu, pilnai apšilęs ir jau bėgant į 3kp pastebėjau prieš mane išbėgusį Mantą iš Ąžuolo klubo. Tris kitus punktus pasiėmėm kartu, į 5 trasos kontrolinį punktą kartu padarėm klaidą ir prisivijo Vytautas iš Šilo. Jau sekančiame punkte nepastebėjau kaip jie greit atsižymėjo ir teko juos paleisti bei pradėti bėgti vienam. Čia ir prasidėjo visas malonumas: prabėgau pro 8kp šoną, bėgant į 9kp nepastebėjau proskynos ir teko sustoti, kad suprasčiau kur galiu būti(iš tikro norėjau bėgti tiesiai į punktą, ne per proskyną, na bet gavosi kaip gavosi). Likusią trasos dalį užbaigiau gana gerai, ramiai ir stengiausi daugiau klaidų nepadaryti. Finišavau ir estafetę perdaviau antroje vietoje ir taip jau susiklostė, kad Vilius finišą kirto taip pat antroje vietoje užtikrindamas sidabrą mūsų komandai! Dauguma klausė ar neliūdna būti antriems, kad nepratęsėm praeitų metų laimėjimo ir t.t. Galiu į tokį klausimą atsakyti iš savo perspektyvos ir požiūrio: liūdna, bet manau ilgesniame laiko tarpe būtų tik liūdniau jeigu vis laimėtumėm, nes prarastumėm tą tikrąjį džiaugsmą ką reiškia nugalėti, todėl šiuo atveju džiaugiuosi, kad užėmėme antrąją vietą, nes tai privers dar labiau susikaupti ir dar geriau pasiruošti kitiems metams, kad laimėtumėm! Dėkoju visai komandai už įdėtas pastangas ir darbą, sveikinu nugalėtojus Šilo komandą, kurie įnešė dar daugiau intrigos bei azarto, taip pat antrąją Igtisos komandą, kuri užėmė trečiąją vietą ir stovėjo taip pat ant nugalėtojų pakylos bei mūsų moterų komandą, kurios tapo šalies čempionėmis!
Čia galima pažiūrėti GPS įrašą iš varžybų
Kitą dieną turėjo vykti Lietuvos čempionatas ilgoje trasoje, tačiau dėl laiko stygiaus nutariau jame nedalyvauti, nes laukė ilga kelionė, o jai dar reikėjo ir pasiruošti. O kur keliavau?
Sekmadienis prasidėjo aktyviai nuo keliavimo iš Jurbarko į Kauną, tuomet daiktų krovimosi, vakare važiavimas į Vilnių, o iš Vilniaus naktiniu autobusu į Taliną. Taline ryte keltu į Suomiją ir štai aš čia! Ateinančius nepilnus keturis mėnesius būtent čia ir praleisiu, kur mokysiuosi, tobulėsiu, sportuosiu ir leisiu savo laisvalaikį. Pasirinkau Erasmus+ studijas Aalto universitete, todėl tikiuosi, kad prieš bakalauro rašymą ir universiteto baigimą įgysiu puikios tarptautinės patirties.
Vasaros viduryje pradėjau ieškotis orientavimosi sporto klubo prie kurio galėčiau prisijungti atvykęs ir čia labai šiltai mane priėmė Espoon Suunta bei treneris Petri Vesanto. Dar nepraėjo nei savaitė, tačiau jau padarytos trys treniruotės su žemėlapiu ir dar daugybė jų laukia ateityje! Iš daugumos aplinkinių tekdavo išgirsti, kad suomiai užsidarę, “nešilti” žmonės, tačiau kiek pavyko pabendrauti – visi nuoširdūs ir malonūs žmonės, pasiruošę tau padėti, kalbūs ir norintys bendrauti. Penktadienį turėjau neeilinę galimybę išbandyti Suomijos orientavimosi sporto čempionato estafečių vyrų elito trasą dar prieš įvykstant varžyboms kitą savaitę. Vietinis klubas, kuriam priklausau, šiais metais organizuoja šias varžybas ir jiems reikėjo poros žmonių, kurie galėtų išbandyti kiek laiko ir kokiu vidutiniu greičiu bėgs lyderiai ir sužinoti ar trasa įdomi žiūrint iš sportininko perspektyvos ar ne. Galiu vienareikšmiškai atsakyti – verta kitą savaitgalį žiūrėti bent jau GPS transliaciją iš varžybų, nes bus tikrai įdomi vietovė!
Nuo dabar stengsiuosi būti ne tik aktyvus kasdieniame gyvenime, bet ir šiame blog’e!
Rubrika: Kas negerai?
Tai idėjinis dalykas, kuriuo noriu atkreipti daugumos sportuojančių dėmesį į save, kad sugebėtumėm pažvelgti į save iš šono ir pasimokyti. Šį kartą pristatau save, su nuotrauka, kurioje matosi daugybė klaidų, netvirtumo, silpnumo ir ačiū, kad visą tai per objektyvą įamžino Donatas Lazauskas (Web).
Būdamas “tiksliukas” labai mėgstu analizuoti, o visada geriausia pradėti nuo savęs. Po varžybų laukiau nuotraukų ir štai kas pasirodė socialinėje erdvėje: susigūžusi, persisukusi ir suklypusi persona, kuri visomis įmanomomis jėgomis stengiasi vaizduoti, kad bėga ir dar nori bėgti greitai. Deja, bet taip paprastai viskas nevyksta. Norint bėgioti, treniruotis ar ruoštis kažkokioms varžyboms reikia niekada nepamiršti, kad bėgimas ir dar bet kokia aktyvesnė sportinė veikla nesusideda tik iš jos pačios, kaip šiuo atveju – bėgimo. Bent kas antrą dieną mes turime skirti laiko ir papildomiems pratimams, tokiems kaip: pilvo ir nugaros giliųjų raumenų stiprinimas, pečių ir krūtinės juostos stiprinimas, tempimo pratimai, stengtis bent kartą per savaitę daryti spec. pratimus bėgimo metu, nes kitu atveju gauname tokį rezultatą: per daug pasilenkęs į priekį ir pečiai priekyje, kūnas persisukęs tarsi visad darytų posūkį, neišnaudotas ūgis ir žingsnio galimybės, ko pasekoje bėgama lėčiau ir išnaudojama daugiau energijos. Tai aš vadinu sunkiu bėgimu, todėl kitą kartą kai pamatysite save nuotraukoje – atkreipkite dėmesį į taip kaip stovite, kaip bėgate ar dar kitaip judate, gal ir jūs pamatysite įspėjamąjį ženklą, kad ir jums laikas ant kilimėlio praleisti daugiau laiko darant pratimus negu kad norite!
Leave a Reply