Šio savaitgalio varžybos buvo suplanuotos jau nuo žiemos – Pavasario Taurė 2015. Praeitais metais jos nustebino savo įdomiom vietovėm ir trasų planavimu, todėl iš anksto žinojau, kad jose tikrai dalyvausiu elito grupėje!
Pirmąją dieną laukė WRE startas vidutinėje trasoje – įdomi ir techniška vietovė, ant žemėlapio atrodanti žaliai, tačiau realybėje jau buvo praminti kai kurie keliukai tarp trumpų prabėgimų. Apšilus modelio žemelapyje tapo aišku pagal ką orientuotis, o į ką geriau nekreipti dėmesio, nes vietovėje labai sunku atskirti. Pačioje pradžioje pradėjau geru tempu, tačiau į 4 ir 5 punktus nesugebėjau išlaikyti krypties ir nubėgau per daug į kairę – per daug skubėjau. Trasos viduryje jau pasidarė sunku bėgti, nes oro temperatūra nuo praėjusios dienos skyrėsi beveik 10 laipsnių, todėl net ir vidutinėje trasoje norėjosi gėrimo punkto. Šiaip ne taip pasiekęs finišą gero rezultato su tokiomis klaidomis nesitikėjau, tačiau stebuklingai sugebėjau patekti į stipriausiųjų šešetuką.
Antrąją dieną laukė trasa ilgoje trasoje, ko šiek tiek bijojau. Laukė 13,5km ir 415m sukilimas, todėl žinojau, kad teks rimtai padirbėti miške norint palypėti podiume aukščiau. Į antrąjį punktą laukė 3km prabėgimas, tačiau sugebėjau padaryti 1-2 minučių klaidą: pradžioje sumaišiau pelkes, o galiausiai nubėgau takeliu per toli ir padariau papildomą didelį lanką į punktą. Likusi trasos dalis +- buvo be didesnių klaidų, nebent tik su lankeliais atbėgant į punktus. Atbėgus į 17kp pamačiau, kad mane prisivijo Jonas Vytautas Gvildys, todėl iki trasos pabaigos stengiausi išsilaikyti su juo. Finišavus liko laukti kitų dalyvių, startavusių po mūsų ir žiūrėti kaip jiems sekėsi trasoje: dviejų dienų sumoje pavyko pakilti net trimis vietomis į viršų ir užimti trečiąją vietą vyrų elito grupėje!
Finišavus pasijautė ir problemos: pritrintos ir atmuštos pėdos, kurias išsigydyti reikia per artimiausias dienas, prieš varžybas Miško trasoje ir pasiruošimą Tiomilai!
Už nuotrauką dėkingas Donatui Lazauskui!
Leave a Reply