Tai kas (ne)pasikeis

Nors ir buvau sau pasižadėjęs rašyti kas dvi savaites, tačiau to deja nepavyko ištesėti. Galiu sugalvoti milijoną priežasčių ir pasiteisinimų kas trukdė, dėl ko nepavyko ir t.t., bet stengiausi bent viską prisiminti ką nuveikiau, ką pamačiau ir kur nukeliavau.

TRAIL

Po grįžimo atgal į Suomiją, jau kitą savaitgalį sudalyvavau Sipoonkorpi trail bėgimo varžybose. Dar nesijaučiau atsigavęs, o po tokio praėjusio savaitgalio ir apsirgęs, tad nusprendžiau pasirinkti trumpiausią 10,8km trasą su ~240m sukilimo. Nors prieš startą ir jaudinausi (visgi paskutinį kartą tokiose varžybose dalyvavau prieš daugiau nei metus), bet pavyko lengvai laimėti ir grįžti namo su šypsena. Kas liečia organizaciją: aukščiausio lygio! Studentams ir moksleiviams taikoma 10 eurų nuolaida pasirinktai trasai, tad teko susimokėti tik likusius 20, bet už juos: pirtis, užkandžiai, šilta patalpa persirengimui su dušais, rakinamos spintelės, bet iš dalies ir laimingas vaikis, kad sugebėjau būtent į tokias varžybas užtaikyti, tikrai nėra taip visur.

Rezultatai

25-manna

Po nepilnos savaitės, spalio 6 dieną, sėdėjau autobuse pilname suomių ir visi keliavome į Švediją, 25-manna varžybas. Dar būnant Lietuvoje “pasigyriau” Viliui su Jonu, kad planuoju jose dalyvauti ir abu pritariamai sakė, kad labai verta, o po tokio savaitgalio galiu tik jiems paantrinti sakydamas tą patį. Negaliu pasigirti didele patirtimi/istorija dalyvaujant didžiausiose pasaulyje orientavimosi sporto varžybose, tokiose kaip Oringen, Jukola, Tiomila, bet tikrai nemaniau, kad į jų tarpą patenka ir 25-manna. Kai viduryje nieko, ant pliko lauko pliaupiant lietui matai 10’000 žmonių, tuomet supranti – it’s a thing. Oras nedžiugino, miego kiekis taip pat, bet pati atmosfera, emocijos ir aplinkiniai žmonės tikrai pasiliko atmintyje. Savo pasirodymu buvau tikrai patenkintas, savo suomių klubui Espoon Suunta parnešiau visas atžymas, laukti manęs neteko, o ir trasa pavyko pasimėgauti. Ką pasimokiau iš po šių varžybų? Estafetėse nedaryk apšilimo per anksti, nes paskui teks bėgioti 30min iki kol galėsi tikrai išbėgti, ir taip, apšilimas gavosi ilgesnis negu pačioje trasoje sugaišau laiko. Kartu yra kuo pasidžiaugti – užėmėme 22 vietą, 8 vietomis geriau negu pernai ir lipome ant nugalėtojų pakylos!

Rezultatai 25-manna

 

Po varžybų savaitgalių laukė vienas laisvas ir po jo nusimatė dar vienas įdomus. Ir toliau sukau savo ratukus bei laukiau spalio 20 dienos vakaro. Kartu su Espoon Suunta keliavome į Lahti kur ruošėmės kitais metais vyksiančioms Jukola varžyboms ir štai čia prasidėjo tikri savaitgalio nuotykiai, visi plojo kai sugebėjau grįžti namo po pirmosios naktinės treniruotės (matomai suprato, kad senai bėgau naktį ir įbruko GPS, kad galėtų parsivest namo reikalui esant). Naktis pasitaikė tamsi, miškas paskendęs rūke, tad lempos net nejungiau pilnu pajėgumu, o žemėlapį įdavė be keliukų, tik palikę pagrindinius kontūrus. OK pasakiau, man patinka tokios treniruotės ir išrūkau į mišką. Naivus optimistas. Galėčiau pasakoti ir pasakoti ką mačiau, o ko tik nemačiau toje trasoje, bet užtruktų per daug ilgai, todėl geriau verta visa tai pažiūrėti čia patiems ir pasimokyti ko NEdaryti miške –> GPS

Ir taip, klubas turi 6 GPS, kad galėtų analizuoti kiekvieno žmogaus prabėgimą, o per susirinkimus viską aptarti, kad visi galėtų pasimokyti iš kitų klaidų. Visi tikisi kitais metais pamatyti Baltijos šalių vietoves, gražų miškelį, smulkias pajūrio duobutes ir t.t. Galiu trumpai ir aiškiai pasakyti – pamirškit tai. Kad tai patirti Lietuvoje, reiktų įlįsti į žalią mišką ir bėgti Ravuose (žemėlapis Aukštadvaryje) ant kalno, tik “duobutes” pagilinus 2-3 kartus, o kad būtų tikrai panašu –  prisibert akmenų į batus, kad nebūtų per lengva. Pagąsdinau ir gana – tikrai visi darys klaidų, o kas jų darys mažiau – tas ir laimės.

!!!

Išaušo šeštadienio rytas ir laukė nauja darbinga diena. Čia ir slypi skyrelio pavadinimas. Ką noriu tuo pasakyti? Nuo 2011 metų kasmet atstovavau Lietuvos rinktinę apart šio sezono. Turėjome stovyklų, tarptautinių varžybų, bet visada jaučiau, kad kažko trūksta, kažkas tikrai neišbaigta ir taip neturėtų būti, o kad leisti Jums pagalvoti ko – papasakosiu tos dienos visą planą.

Atsikėlėme, pavalgėme ir 9:15h išvažiavome į treniruotę. Starto laikai kas dvi minutes, viskas sustyguota, visi su apšilimu ir t.t. Grįžom iš miško, greitai persirengėm, pasifotkinom ir namo valgyt. Iškart po pietų 1,5-2h susirinkimas ir analizavimas ryto treniruotės: kas kaip bėgo, ką darė ir kodėl, ką matė, kaip galvojo, ką darytų kitaip. Analizavimas vyko pasitelkiant GPS prabėgimus ir kiekvienas turėjo iš eilės atsistoti bei priėjus parodyti kaip jis bėgo arba kaip jis darytų kitaip. Po ilgo diskutavimo – kitų metų Jukola varžybų žemėlapio analizavimas, aptarimas į ką reikėtų atkreipti dėmesį ir kiekvieno pastebėjimai iš šalies. Iškart po susirinkimo – 30min bėgimo pratimų treniruotė manieže, po jos – vakarienė, daiktų susidėjimas ir keliavimas naktinei treniruotei. Po jos naktipiečiai ir poilsis iki kito ryto.

Kokie pastebėjimai? Kiek prisimenu tik 2014 metais, prieš JWOC varžybas Bulgarijoje, turėjome kažką panašaus: projektorių, analizavimus, pastebėjimus vieni kitiems ir rimtesnes diskusijas, o to pasekoje parodžiau ir geriausią rezultatą savo “karjeroje”. Sutapimas? Baikit, nemanau. Net ne pačio aukščiausio lygio klubas daro rimtesnius aptarimus negu mūsų rinktinė prieš tarptautines varžybas. Visi sako, kad skandinavai uždari žmonės, bet bent čia jie nebijo kalbėti apie savo padaromas klaidas, o pas mus – bijo, nenori, visi nori pasirodyti neklystantys ir kad jiems nereikia iš kitų pasimokyti, nes jie “patys pačiausi”, todėl mums reiktų visiems šiek tiek nusileisti ant žemės ir išmokti vieni kitų paklausyti, pasimokyti, nesvarbu koks žmogaus amžius ar karjeros pasiekimai, tačiau visi turi ir gali turėti gerų minčių. O ir pats grafikas – 0 laiko bimbinėjimui į šalį ar gulėjimui lovoje vidury dienos, atvažiavai dirbti – dirbk.

Dar kaip lietuvaitis iš kaimuko turėjau būtinai įsiamžinti vienoje nuotraukoje su maniežu – tokio tai tikrai Lietuvoje nebus, o geresni rinktinės ir visų komandų pasiekimai – gali.

Žadėjau įkelti pratimų kuriuos darau kasdien, bet juos paliksiu kitam kartui, kad dar labiau neišsiplėsti.

 

 


Posted

in

by

Tags:

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *